Apie mane

Man visuomet buvo įdomus žmogus. Jaunystėje buvo įdomus žmogus pasaulyje, todėl studijavau meną ir filosofiją. Tačiau su laiku man įdomiausias tapo pasaulis žmoguje, todėl studijuoju psichoterapiją ir gilinuosi į šiuolaikines psichologijos bei neuromokslų žinias – kad geriau suprasčiau, kaip mes patiriame save ir kaip geriausiai galime sau padėti.

Šis posūkis prasidėjo nuo asmeninės patirties su mindfulness. Ji iš esmės pakeitė mano santykį su savimi – leido sustoti, nukreipti dėmesį į vidų, aiškiau pamatyti savo vidinę patirtį ir mokytis būti su tuo, kas vyksta, net kai tai nėra lengva. Tai tapo pagrindu, į kurį remiuosi tiek asmeniškai, tiek dirbdama su žmonėmis.

Esu streso valdymo konsultantė, sertifikuota mindfulness ir atjautos įgūdžių mokytoja. Vedu mokymus grupėms ir individualias sesijas. Savo darbe jungiu mindfulness praktikas, atjautos sau ugdymą ir nervų sistemos reguliacijos principus. Šiuo metu studijuoju geštalto terapiją, todėl dirbu patyrimu grįstu būdu, kuriame svarbus gyvas kontaktas, saugus santykis ir tai, kas vyksta čia ir dabar.

Man ypatingai svarbios temos – vidinė įtampa, nerimas, emocinis pervargimas, vidiniai konfliktai ir santykis su savimi. Dirbdama matau, kad sunkumai dažnai kyla ne dėl to, kad su žmogumi kažkas „negerai“, o dėl to, kad ilgą laiką tenka gyventi įtampoje, atsiskyrus nuo savo kūno signalų, poreikių ir ribų. Todėl mano darbo centre – padėti žmogui po truputį sugrįžti į ryšį su savimi: geriau suprasti savo vidines patirtis, atpažinti kūno signalus ir atrasti būdus, kaip save palaikyti kasdienybėje ir atkurti vidinį saugumą. Man artima kryptis, kurioje svarbus ne „taisymas“, o sąmoningumo, atjautos sau ir vidinio saugumo auginimas.

Dažniausiai į mane kreipiasi žmonės, kurie:
– jaučia nuolatinę įtampą ar nerimą
– sunkiai atsipalaiduoja, net kai „viskas lyg ir gerai“
– yra emociškai pavargę ar perdegę
– linkę save spausti, kritikuoti, bausti, sunkiai ilsisi be kaltės jausmo
– jaučia vidinį pasimetimą ar atsiskyrimą nuo savęs

Tikiu, kad pokytis vyksta ne per spaudimą, kontrolę ar bandymą save „sutvarkyti“, o per dėmesingą, nuoseklų ir atjautų santykį su savimi.
Ir kad net ir labai pavargusioje nervų sistemoje gali pamažu atsirasti daugiau ramybės ir atsipalaidavimo.